Euribor – kas tai yra ir kodėl jis svarbus jūsų paskolai?
Euribor (angl. Euro Interbank Offered Rate) yra viena svarbiausių referencinių palūkanų normų Europos finansų rinkose. Tai vidutinė palūkanų norma, už kurią didžiausios Europos bankų grupės yra pasirengusios skolintis eurais tarpusavyje trumpalaikiais periodais. Euribor normos skaičiuojamos kasdien ir skelbiamos keliems skirtingiems terminams – nuo 1 savaitės iki 12 mėnesių. Ši norma veikia kaip atspirties taškas daugeliui finansinių produktų, ypač svyruojančiomis palūkanų normomis grįstų paskolų.
Euribor atsirado 1999 m., kai euro valiuta buvo įvesta į finansų sistemas. Siekiant sukurti patikimą ir skaidrų rinkos rodiklį, buvo nustatytas mechanizmas, pagal kurį atrinkti bankai teikia duomenis apie skolintis siūlomas palūkanų normas. Iš gaunamų pasiūlymų pašalinami du aukščiausi ir du žemiausi rezultatai ir iš likusių apskaičiuojama vidutinė norma – tai tampa oficialiu Euribor rodikliu.
Kodėl Euribor svarbus vartotojams?
Dažniausiai apie Euribor kalbame tada, kai aptariamos būsto ar verslo paskolos su kintamomis palūkanų normomis. Tokios paskolos dažnai sudarytos Euribor + marža principu. Pavyzdžiui, jei paskolos sutartyje nurodyta “Euribor 6M + 2%”, tai reiškia, jog palūkanų norma per pirmus šešis mėnesius bus 6 mėnesių Euribor norma plius 2 procentiniai punktai. Kai Euribor didėja, didėja ir jūsų mokamos palūkanos; o kai mažėja – atitinkamai mažėja.
Todėl supratimas, kas lemia Euribor pokyčius, yra svarbus ne tik profesionaliems investuotojams, bet ir paprastiems vartotojams, turintiems paskolas ar planuojantiems skolintis.
Kas lemia Euribor svyravimus?
Euribor norma yra rinkos sąlygų atspindys. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys jos pokyčius:
ECB pinigų politika. Europos Centrinis Bankas (ECB) nustato bazines palūkanų normas, vykdo obligacijų supirkimo programas ir reguliuoja bankų rezervų sąlygas. Kai ECB didina bazines normas, trumpalaikės rinkos palūkanos paprastai kyla, todėl auga ir Euribor.
Bankų likvidumas ir rizikos apetitas. Kai bankams trūksta likvidžių lėšų ar jie jaučiasi rizikingai skolinti, trumpalaikės palūkanos kyla. Atvirkščiai, esant geram likvidumui ir mažam nerimui dėl finansų sektoriaus stabilumo – normos krenta.
Makroekonominiai rodikliai. Infliacija, ekonomikos augimo tempai, fiskalinė politika ir geopolitiniai įvykiai taip pat veikia bankų tarpusavio rinką ir Euribor rodiklius.
Kaip Euribor keitėsi pastaraisiais metais?
Per pastarąjį dešimtmetį Euribor buvo istoriškai žemas – net neigiamos palūkanos buvo pastebimos tam tikrais laikotarpiais, ypač 3 ir 6 mėnesių Euribor rodikliuose. Tai tiesiogiai susiję su ECB mėginim skatinti ekonomiką po pasaulinės finansų krizės ir vėlesnių sutrikimų. Tačiau nuo 2022 m. ECB pradėjus agresyviai kelti bazines palūkanų normas kovai su infliacija, Euribor rodikliai ėmė reikšmingai kilti. Dėl to vartotojai su kintamomis palūkanomis pradėjo pastebėti didesnes mėnesines įmokas.
Ką tai reiškia paskolos gavėjams?
Jei turite paskolą, kurioje taikomas Euribor, turėtumėte stebėti, kaip keičiasi šis rodiklis, ypač tuo metu, kai ECB signalizuoja apie bazinių normų pokyčius. Padidėjęs Euribor gali sąlygo ti didesnes įmokas, todėl verta apsvarstyti fiksuotų palūkanų galimybes arba refinansavimą, jei sąlygos tam palankesnės.
Apibendrinant – Euribor yra ne tik skaičius finansų naujienose. Tai realus rodiklis, kuris daro įtaką kasdienėms finansinėms įmokoms milijonams paskolų turėtojų Europoje. Supratimas, kas tai yra ir kaip jis kinta, padeda geriau valdyti asmeninius finansus ir priimti apgalvotus sprendimus.